You are viewing andriusd

Nauja pradzia

February 2012

S M T W T F S
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
26272829   

Syndicate

RSS Atom
Powered by LiveJournal.com

Feb. 26th, 2012

Nauja pradzia

kai supranti....

ilgai nerasiau... daug minciu, daug noru daug supratimo ir suvokimo pokyciu. Nauji jausmai nauji potyriai, kazko naujo pradzia... kazkas kas keiciasi kinta ir vercia keistis. "Vercia" tai fraze ne ta is blogosios puses, ji vercia ir skatina, suteikia tikejimo ir pasitikejimo. Nuosirdumo kunui ir sielai. Geriausi dalykai man atsitinka netiketai, ir tai dazniausiai buna vieni is geriausiu dalyku zemeje - taciau niekuo niekad negali galvoti, kad viskas yra paprasta ir lengva, nors taip kartais gali ir atrodyti is sono.
Tikrai negyvenu lengvo ir paprasto gyvenimo, nors kartais noreciau kad taip butu - tarkim jeigu noriu kad pasikeistu vienas ar kitas bruozas, tai kaip viena nuostabi mergina pasake, uzsimerki - 5 minutes, atsimerki ir viskas pasikeite... Taciau taip nera. Galima eiti lengviausiu keliu, dirbtinai paimti ir susikurti bruoza dirbtini - kauke uzsideti, parodyti save kad viskas pasikeite ir viskas gerai. Taciau taip negerai, nors tokia galimybe ir imanoma. paemi, uzsidedi kauke, ir naujas idealus zmogus tampi ir viskas lb gerai buna... Taciau pakanka nenuosirdumo mano gyvenime ir taip, uztenka ivykiu kurie sukrete mane per visa mano tiek mazai dar nugyventa laika - nesakau kad visus 25 metus - ne - tai egzistavimo laikas, o gyventas laikas - manau lygiai tiek, kiek laiko gyvenu - neilgai dar - keletas metu dar tik... noriu nuosirdumo, toli grazu nenoriu kiekvienam zmogui atiduoti viso saves, taip tiesiog su ranka paimti ir atiduoti visa savo nuosirduma... To niekada nedarydavau, niekada niekam nedaviau saves viso. visa tai taupau, saugau ir tausoju... Visa tai skirta kaikam ypatingam... Kaikam kas tai mokes pasiimti, ir tikes, kad turi mane visa... Dvejones daznai atima is zmogaus romantika, taciau labai tvirtai pastato ant koju.kad galima butu tvirtai zengti i prieki, kad galima butu garantuoti, kad pasiklojai tvirta ir garantuota pagrinda. kad nebutu abejones ar dvejones, kad gal kazkas nestabilu, ar kazkas kliba pamatuose... Tada grizti laiku atgal, sutvirtini arba visai sugriauni ta vieta, ir arba idedi nauja plyta, arba sutvirtini ta pacia... Taciau kiekviena nauja plyta, kazka sugriauna. Juk daug vertingesne 100 metu plyta pamate, negu nauja, vos lito kito verta plyta. Plyta - tai jausmai, mintys, supratimas apie viena ar kita dalyka, apie tai kas nuosirdu ar dirbtina, apie tai, ka reiskia jausmai ar kaukes... Kas siandiena skaitosi nuosirdu ir naturalu? O kas dirbtina ir suvaidinta...? niekas nezino atsakymu i siuos klausimus. As irgi nezinau, tiesiog darau tai ka galvoju, ir stengiuosi visiskai atvirai ir nuosirdziai visa tai daryti...
Atimk is manes jausmus, ir pamatysi ka reiskia bejausmis. As nemoku buti be jausmu, as nemoku buti ramus...Labai daznai artimo zmogaus siluma keiciu i kazka kita. Jeigu negaliu buti ten ir rytoj, bunu cia ir dabar... Kai jauciu ir turiu artima zmogu salia, salia ta del kurios galiu daug, visada noriu buti salia, visada noriu jausti ir sypsotis - tiesiog juoktis nuo malonumo... Taciau tai labai komplikuota ir apsunkinta, todel daznai silumos ir nuosirdumo ilgesys daznai buna keiciamas i kazka kita... O tai parodo, kad tikrai megstu suteikti siluma, nes tiek daug kartu tenka keisti siluma i kazka kita... Noriu kurti, galiu kurti, laime juk labai daug kainuoja, ir taip sunkiai uzgyvenama... Atejo laikas ir man susikurti savaja. Velniop visus kurie tai nori sugriauti - dabar atejo mano laikas, ir gyvenimas prasideda, nors roziniai akiniai nuimti, taciau vistiek dar netoli akiu, kiseneje ant krutines. Nors ir nera daug - taciau tai gali reiksti viska... Siluma, jauduli, aistra, malonuma... Someone special
noriu dziaugtis, noriu tiek daug - noriu buti laimingas, ir mano kelias i laime prasidejo... visada atsizvelgiu i jausmus ir mintis to zmogaus mano atzvilgiu, kuriam leidziu tas mintis reiksti. Moku girdeti moku klausyti moku suprasti - taciau tik tuos zmones, kurios noriu suprasti. To nemokejau, nemokejau atsirinkti.
Nezinau kas su manim darosi, taciau kazkas labai ypatingo ir labai keisto, kas dziugina ir be proto veza... Liudna taciau tik todel, kad bus gera, todel kad turetu buti gera, todel kad as galiu, todel kad as noriu, todel kad ....................................................
Tags:

Jan. 10th, 2010

Nauja pradzia

nezinios kupinos akys

kai pradedi galvoti, kas kodel ir kur, dazniausiai trenkiesi i siena zmogus... randi daug liudesio, nors nezinai is kur jis kiles, daznai ziuri i toli, matai nuostabiausia brekstanti ryta, matai auksa, kuris ziba tavo rankoje, matai deimantus, kuriuos radai sunkiausiai pasaulyje pasiekiamoje vietoje, sudetingiausiai randamamae plote, prabangiausia veiksni, kuris dziugina... Stovi zmogus - ir ji tiesiog matai savo rankoje... Taciau kai giliau ikvepi, kai susirandi pati placiausia perimetra, supranti, kaip sunkiai tai pasiekiai - auskas: ejai, ieskojai irankiu, kasei, sprogdinai, rausei, perdirbinejai, rankas susizalojai, juodziausius darbu darei, kruvinom rankom visvien ejai ir darei... Nes dabar rankoje laikai auksa...

Daznai zmones nemoka dziaugtis tuo ka turi. taciau as dziaugiuosi tuo ka turiu, ir dievinu tai ka turesiu, nes dabar matau auksa, kuri nesvarbu kuria kaina, taciau siekiau, ir ji pasiekiau, turiu, nesvarbu kas juodina jo gavyba, nesvarbu kaip sunkiai ji pasiekiau, nesvarbu kiek kilometru del jo teko nueiti kruvinomis rankomis, nesvarbu koks liudesys lanke ji isgaunant, kartais net dvejojant, ar tikrai gausi auksam kurio taip troksti... Ji gavai - taciau daznai auksas gulintis rankoj tik dziauiasi budamas tavo rankoj, sypsosi ten guledamas, ir dziugina tave... Kartais visiskai pamirsdamas apie tai, kaip sunkiai buvo isgaunamas, kartais pamirsdamas, kiek liudesio dave sirdziai, kad butu auksciausios prabos, kartais drebndamas kojas ir zeme... Labai daznai pamirsta auksas pagrindini klausima: kodel... Niekada nebus liudnas del to, kaip jis buvo isgautas; niekada nepaziures praeitin, ir nepadekos, kad aciu kad mane radai...
As toks pats - nesugbantis dekoti uz praeiti - o tik matantis ateiti - cia antreprenerio bruozas...
Visada sakiau - niekada nepamirsk ateities, mokinkis is jos - bet...
rankos kyla daryti, kunas skverbiasi sielvartu, taciau rankoje laikomas auksas... Gal tada tiesiog tikrai verta pamirsti praeiti, gal tiesiog tikrai verta paminti savo posaki, kad: visada eik i prieki, taciau nepamirsk praeities, mokinkis is jos... Juk net snukiaknygeje sia fraze vartoju daznai... Kaip ismokti mokintis is praeities, kai praeitis tave stengiasi mokintis... Kaip mokinti auksa, kai auksas tau sako, ka daryti...

Tada tenka perlipti save, ir keliauti tiesiai tolyn, laikyti auksa rankoje ir stebeti nuostabu sauleteki, kuri matai ir jauti... Paminti visa praeiti, paminti posakius, paminti visus blogus zodzius ir visas nesamones kurias girdejai is ivairiu zmoniu, kurie nevertina savo rankoje turimo ausko...

Zmones daznai nevertina turimo rankoje aukso. Dazniausiai, kai atitruksta nuo jo, padeda ji saugiai ir ramiai brangiausioje sirdziai vietoje, ir pakyla... neilgam bet pakyla... tada daznai atsiranda keistas noras tureta auksa pakeisti kazkuo kitu, kazkuo blizganciu, kazkuo trumpu, ar ta akimirka atrodanciu geru... Tada atsiranda naujos vertybes, atsiranda nauji poziuriai ar posakiai...

Po kiek laiko grizta realybe... blizgutis dingsta, laikinas malonumas prapuola, atsiranda nenumaldomas noras tureti ta pati auksa rankoje, kuri palikai kazkur... Taciau... kam tada isgauti ta auksa, ir ji deti i brangiausia vieta, jei vistiek ieskai kazko labiau blizgancio, ar kazko labiau geresnio... bet galop vistiek randi tik aliumini...

Vertinimas ir turejimas to, ko troksti - auksciausia dovana zmogui.

Kartais auksas turi irodyti esas vertas tos saujos, kuri auksa laiko, o kartais sauja turi buti pati jaukiausia pasaulyje laikomam butent tam ziupsneliui aukso...
Kaip zmogus turi irodyti savo atsidavima, kaip zmogui ismokti pasitiketi kitu..?
Jei neismoksi - daznai kreipiesi pagalbos - taciau pagalba tik nuliudina. Neverta juk liudeti... Kartais juk visiem pasitaiko... ta galimybe ir griebi, nes tada kazkas kazka neramino... Bet neverta, nes galiu pasakyti, kad dievinu savo saujoje laikoma butent ta aukso dalele, kuri dziugina ir teikia pastovios vilties, nuolatos primena ta sauleteki, kuri matau kasryta ziuredamas i toli, kuris kasryta mane pradziugina, tedziugina jis mane amzinai... Taciau aukso trupinelis saujoje............... - ........ subtilu, taciau paprasta...

May. 26th, 2009

Nauja pradzia

o kas...?

Kam zmones meluoja. Kodel jie tuo siekia islaikyti savo nenusikalstamuma "ale" kazkieno atzvilgiu. Kodel zmones persmelkti melu dazniausiai bando kazka nuraminti, ar kazko nesugadinti? Kodel niekas negali buti nuosirdu net tada, kai neturi ko prarasti? ar del to, kad bijai kazka sugadinti? ar del to, kad nenori kazko parodyti, ar kristi akyse?
Kodel atsiranda melas? Zmogus bijo sakyti tiesa, nes zino, kad tikriausiai kris akyse. Ar bus prarastas gerbejas, jei suzinotu tiesa...
jei jau nera ko prarast, tai ir gerbejo nera. Jei nera jokio tikslo stengtis, tai ir noro nebelieka... Kas is tu jausmu? vistiek jie tik skaudina. Gal tada belieka imtis veiklos, imtis tai kas dziugintu...
Tada zmogus emiesi ieskoti tikrumo, emiesi tokiu veiksmu, apie kuriuos net nebutum pagalvojes.
Duokit kas man 1000 lt ir as busiu patenkintas. Duokit minciu i galva, ir as jums padekosiu. Duokit tai ka noreciau matyti kasdiena, ir as liksiu istikimas...
Kodel zmones iesko - nes antrepreneriai yra ieskotojai, medziotojai. Jie visada iesko geriausio. Liudna jei geriausias (jo akimis) buna toli toli toli...
Taip toli, kad labai lengvai jo negali pasiekti. Taip toli. Didziausi linkejimai. Noriu kad viskas siek tiek butu kitaip...

Noriu, kad zmogiskas dziugesys nenurimtu kaskart keiciantis aplinkybems. Noriu kad nebutu sunkumu iveikti didelius atstumus, jaumuose ar mintyse.
Kai pagalvoji - 1000 lt = 1000 km... jausmai ir mintys matuojamos siais laikais atstumu. Atstumu nuo sirdies iki minciu, kraujagysliu magistrale.
Kodel nerandu tikrumo? Kodel nerandu dziugesio? tik savanaudiskuma, skausma ar liudesi...
O tai kas dziugina, negali pradziuginti...
Kodel akys merkias, kai nori matyti? Kodel sirdis traukias, kartu su protu? Kur Andrius? Jis cia, bet jam tereikia pamirsti visa skausma. Jis sugris. Ir sugris su trenksmu. Tokiu, kokio dar niekas nera girdejes, ciupinejes ar mates.

Jam tereikia naikinti praeiti, naikinti viska, kas griove ji, nors kazkada atrode, kad tai skatino eiti pirmyn. Tai lauze ji prie zemes, taciau i tai visi numojo ranka. Ir velniop tuos, kurie numojo. Gyvenimas ten nesustoja. Bereikia lauztis tolyn, ir <...> imti gyvenima sturmu <...> (s.PJ)
As nebeziaurusis Andrius. Pas mane irgi atsiranda tikrumas. Tik jei jis lieka neivertinas, as eisiu toliau. Jai manes nelaikys, nesaugos - as tiesiog nueisiu... Nespjauk i tai ka turejai, bet ir nezinau ar pamatysi, ka gali turet. Sugok...
As esu As.

May. 19th, 2009

Nauja pradzia

(no subject)

Now here I go again, I see the chrystal visions, I keep my visions to myself, It's only me who wants to wrap around your dreams... What you had and what you've lost...
Nauja pradzia

...

...krenti zemyn pastumtas nuo skardzio... Bandai kabintis i saknis, ar i medzius augancius is slaito... Kabiniesi kruvinomis rankomis, bet vis jie isslysta... kol sugriebi maza medeli, klaiba ir plona, kuris tave sustabdo 5 metrai nuo bedugnes dugno... Stojies. Uzlipi visa kelia ant slaito aukstyn... Kruvinomis rankomis kabindamasis i akmenis ir zole. rankose kraujas susimaises su purvu... Nieko nematai, tiesiog guli purve ir kumsciais trankai zeme...



..................................

kazkas ateina, Andriau - ziurek, kazkas ateina :) kas tai? tai draugai :) jie pribega... Pakelia is purvo... " Andriau - baik. nedaryk taip" "Andriau stokis" "ateik mes tau padesim"...
drasiai uz parankiu pakelia mane, ir nedrasiai zengi netvirtus, taciau savo kojomis zengiamus zingsnius... Zingsniu ten, kur man ir skirta vieta. ten kur daug sviesos, ten kur yra tikras jaumas, ten kur jausmai vaiksto su protu, o ne siltieji bejausmiai, arba kvailiai lenvatikiai...
Ten kur silta ir gera, kur zeme kvadratine, kur zvaigzdes raudonos, o menulis geltonas...
Kur gera ir silta. Aciu pasauliau
this is the world we are living...

Sudie EEH ...

Apr. 15th, 2009

Nauja pradzia

Issilaikymas

Svarbiausia zmogui laikytis... taciau daznai zmogus sujauki savo mintis galvoj, pameti skaiciu, ir nerandi kelio, nes dazniausiai pastarasis buna pamestas del takelio. Daznai pastebejau kelias, kuriuo einu daznai itakojamas mazu keliuku, kurie daznai lieka pamesti...
Kaip daznai noriu atsikelus ryte jausti, kad viskas yra gerai, kad siela nurimus laukia mano minciu, ideju, tiesia rankas troskimu ir savjoniu igyvendinimui. Daznas paklausia manes - kokios tavo vertybes - tenka jas daznai galvoti vietoje. Mano vertybes slypi giliai manyje, kuriu daznai net pats nebesuprantu. daznai atsirada svajones troskimas, jo igyvendinimo rodiklis daznai buna nulinis ar net minusinis, kai zmogus is dangaus netycia gali atsidurt ant zemes. Del to daznai man zmones sako, kad skraidau padebesiais - taip ir yra, as su jais nesigincyju...
Gal tiesiog uztenka save neraminti del visko, kas siaucia mano nepaaiskinamam viduje, gal tiesiog gana sukt mintis del nekeiciamu dalyku, o tiesiog imt ir pradet igyvendint svajones, pradeti aukstai kelti galva, kad nebesivilktu tas pats vaizdas - plytele, plytele, plytele... drasiai zengt zingsnius, drasiai jaustis ant koju, ir laikyt akis kupinas dziugesio...
Pats laikas ryte atsikelus nebijot dienos, pats laikas stot ir dziaugtis vaizdu, kuri matai, didziuotis savimi, savo darbu, savo aplinka, taciau to neparodyt. Megautis megstamu zmoniu kompanija. Jausti, juoktis, apkabinti, siekti, sypsotis visada, noreti, tureti, galeti, neatsisakyti...
Zmogau - karta gyveni, eik drasiai ir uztikrintai.
taciau vistiek daznai atsiranda dvejone, kazkoks neramumas, ar baime kazka padaryti ne taip, kazka sugadinti, o paskui meginti galvoti paaiskinimus. Kodel zmogus bijo dazniausiai - nes kazkas neramina jo vidu, skatina nepasitikejima savo jegomis, kazkur atranda silpnaja grandi, kuri gali apsireiksti, ar suteikti netaisyklinga samprata, kuri gali neraminti...

....................

Drasiai zengiu, nebijodamas kas buvo, nepergyvenk del praeities. Kodel senka minciu saltinis, retai buna pildomas... Svajoju, nes tai man suteikia sparnus eiti tolyn, dziaugiuosi, taciau nerimauju...

Jan. 14th, 2009

Nauja pradzia

Nezinios kupinumo viršūnė

Kaip dažniausiai lieki žmogus neįvertintas, dažnai skaudinamas, dažniausiai būna pilna subine ir širdis skausmo (nes širdis tampa panasi i subine - spardo kas nori) vien tik dėl to, kad kažkam atsiveri, kažkam tiesiai šviesiai pradedi viską sakyti. Kažkam nori suteikti džiaugsmo, nori būti atviras iki paskutinio kraujo lašo, ir iki visiško atsidavimo lygmens...
Kodėl žmogus nenori suprasti ar priimti taves tokio koks esi? Kodėl nemoka ar nenori suprast jam skiriamos aukščiausios dovanos, kokia tik gali padovanot šiame pasaulyje - SAVE. Nesupranta jam teikiamos nuoširdžios dovanos - viso savęs.

Tada prasideda erzinimaisi, liudesys, kad taves nesupranta, ar pasijauti nereikalingas, nors nori atiduot viską, parodyt pasaulį, pakelt ant rankų ir nešt aplink pasaulį... Tačiau ilgainiui supranti, kad žmogui ne to reikia...

Aš dvynys - turiu milijona ir keturis veidus. Kiekvieną iš jų pažystu, ir jū pagalba pradedu manipuliuot žmonėmis. Kažką kurti, ar kažką griauti, kažką keisti - tačiau visa tai tik manipuliavimu. Ilgainiui nuo manipuliavimo laabai pavargsti, atrodo nebeturi jėgų niekam, atrodo sesi į artimiausią lėktuvą, ir skrisi kur akys mato (beje smarkiai brandinu šitą mintį). Atrodo pailsėt iškeliausi betkur. Tačiau jei galvojant realiai - pradedi ieškot ramsčio, i ką galėtum atsiremt, ramiai pabūt, atsipalaiduot, nurimt, įkvėpt gryno oro, suprast pasaulį, vėl pamatyti dangaus spalvas ir panaikinti liūdesį iš širdies...

Tada atsitinka bėda - supranti, kad tai kuo tikėjai, tai ka jautei ir tai ka norėjai atskleisti, tai į ką tikėjai, kad gali drąsiai atsiremti, ir tai tau suteiks jėgų - Dingsta. Tiesiog supranti, kad neturi į ką atsipremt. Jokio tvirto pagrindo, jokio jausmo po kojomis ir jokio širdies džiugesio, aks galėtų nuraminti ir suteikti jausmingumo. Kad neturi į ką atsiremt... Gal dėl to, kad dažniausiai būdingas tylėjimas. Tačiau kai kalbu, to irgi niekam nereikia. Kur tikslas? Kur mintis slypi?

Paviršutiniškumas - visur paviršutiniškumas. Pavydas valdo mus ir pasaulį, dvejonės, abejonės, depresijos, slėgis, įtampa...
Ir visa tai tik dėl to, kad pats kažkada buvai abejingas. Bet kaip viskas grįžta lazda atgal. Skausmas užvaldo kepenis, ir tai labai greitai persimeta į širdi, ir visai nedaug betrūksta, tik kelių kraujagysliu, iki smegenų. Jei net galiausiai smegenys įtikinamos, kad kažką ne taip darau, ar ne taip mąstau, iškart prasideda dvejonės, ir apsistojimas ties vienu veidu. Viską valdo manipuliacija, jei manipuliuoji žmogumi, jis pasiliks. Parodysi jausmus, nuoširdumą - už tai baudžiama!!!! sakysit nesamonė? Dėja, taip yra, absurdas, tačiau tai realybė.
Parodyk acilo kulną - neatsiginsi naudojimosi juo, turėsi galybę galvos skausmo ir liūdesio. Kam parodau kas mane skaudina? Kitaip nesigauna, kai nori tik gero, kai nori nuoširdumo, kai nori jausmų grąžos, kai nori švelnumo.
Aš esu romantikas, žmonės sako, kad tai šiais laikais nesimėto. Bet kas iš to romantizmo, jei mėtai jį į siena... Jei nori elementarumo visiško - jausmų atsako, šiek tiek rūpesčio, šiek tiek mažiau principo, šiek tiek daugiau atvirumo, o svarbiausia - neabejingumo. Suku - žinau, tai labai sunku.

Kituose žmonėse, iš kitų žmonių komentarų ir pastebėjimų gali susidaryti vaizdą apie save. Dažniausiai priimu kritiką, tačiau reikšt jos negaliu. Tai kam tada reikia jos išvis.
Kodėl turi susilaukti kritikos, tačiau negalėti elementarios kritikos suteikti kitam? Beabejo kritika turi būti pagrįsta ir konkreti.

Viskas manyje griūna per mano paties saviįtikinimą, jei tik įtikins, kad darau blogai - tai tikriausiai taip ir padarysiu. Blemba, kaip sudėtinga viskas ir sunku. Mano prigimtis keistis, tačiau dažniausiai tai lieka suvaržyta...

<...> Jei užsidarė durys - vadinasi atsivėrė langas <...> Š.T.

Peržengiau bobiškumo ribą? Ir taip smarkiai, kad nėra kelio atgal? Taip - peržengiau. Kelias atgal - yra. Tačiau tai visa kyla tik dėl nuoširdumo, ir norėjimo paroyti gera. Bet visa tai mane kankina. Nuo kada yra baudžiama už nuoširdumą?

Gal tai tik mano ligotas požiūris, tačiau man dėl to liūdna...
Nauja pradzia

(no subject)

Žingsnis po žingsnio, einu ant smėlio... Kaip ir ant širdies palieku pėdsakus, kuriuos nuplauna bangos.Dar pamenu, kai juos palikdavom kartu,suklumpu. Eiti šiuo keliu nebegaliu, sunku. Rankos atremtos į šlapią smėlį, akys sminga vėl atgal virš horizonto, matau kaip saulė leidžiasi toli. Dar vienas vakaras vienatvės atėjo
Bijau jo labai... Akis užmerkiu, girdžiu bangų ošimo grojamą melodiją,nors kūną krato drebulys... Mintis užvaldo šiluma, prisiminimai... Prisiminimai apie tas naktis, kai laiko neskaičiuoti mes galėjom... gulėjom ir mėginome pasidalint visas bangas. Nedrąsiai prasimerkiu, pamatau šešėlį. Deja, jis mano, ne tavo. Jis vienas, ne tavo... Išeik, nelaikyki manęs,leisk man pakilti, palikt tave praeity. Sunku pabėgt nuo minčių,nes širdis ir kūnas liepia man grąžint tave. Renku žodžius, kuriuos norėjau pasakyti vakar,Deja nespėjau. Kuriu iš naujo, kad galėčiau pasakyti šiandien, Širdis pilnėja nuo minčių apie tave... Skaudu.. Deja, aš vėl lieku su vėju.. Sudie tariu.. Ko gero teks eilinį kartą užsirakinti savyje... ir vėl neteks eilinę naktį paversti išskirtine... Žinau dabar mane girdi, tačiau eilinį kart ištart nesugebu tau „myliu“
Ir vėl skęstu tarp savų minčių, palieku jūrą.. Noriu eiti širdies taku
Pajusti tavo delną, šilumą tavų akių,neslėpti jausmo, kurį dabar juntu. Einu toliau, prisiminimai lydi... Tos akimirkos... Nepamiršiu aš jų.. Vis dar žaviuosi tavo šypsena ir tavimi... Juk tos akimirkos dar čia, O mums tereikia pasiimti jas. Išeik, nelaikyki manęs, leisk man pakilti, palikt tave praeity. Sunku pabėgt nuo minčių, nes širdis ir kūnas liepia man grąžint tave. Tave paliest ranka... Priglaust šalia... Sunku pabėgt nuo minčių, širdis ir kūnas liepia man grąžint tave...

Feb. 14th, 2008

Nauja pradzia

(no subject)

kiekvienas zmogus gyvena savo gyvenima, bresta, tobuleja, siekia savo tikslu... visa tai vykdo po truputi, su laiku, per savo patyrimus, isgyvenimus, nusivylimus, ar pakilejimus. As brendau, po truputi brendau - bet kazkada ivyko taip, kad padedamas draugu perkeliavau i aukstesni lygmeni. siek tiek aukstesni - i aukstesne materija.
Taciau neivertinau to, kad liko siokia tokia brendimo spraga, kazkokie neisgyventi patyrimai, kazkas, ko nematei, nebuvai patyres...
Sia spraga siandiena uzpildziau... Svento valendtino nakti uzpildziau neisgyventa jausma.
Praradimo jaumas labai skaudus reiskinys. Atrodo nori pult ant keliu, dauzyti rankomis zeme, beviltiskai klupoti purve... Taciau ateina draugai, tave pakelia, nuvalo krauja nuo nudauzytu ranku, nuvalo purva, ir istiesia ranka... gali drasiai ir ramiai atsiremti i peti.
Kartais praradimas duoda kelia kazkam naujam. Nemaloniai likau valentino dienos nakti.
gal del to, kad kaip jau anksciau minejau, kad esu tikrasis as, tik po susipykimo, pykcio. Po issiskyrimo tampu kitoks.
ai parasysiu, kai bus chujova...
dabar man geai
gal tai tik begimas nuo realybes

Dec. 3rd, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

Viena naktis gali tiek daug pakeisti: tiek daug sugriauti, ir dar daugiau atverti. Tiek sunaikinti ir tris kart tiek sukurti. Kartais pagalvoju, kad gal ir gerai, kad taip ar taip atsitiko... Kartais tik reikia sugalvoti nora - ir jis gali arba pakelti aukstai aukstai, arba numesti gilyn gilyn... Liudna, kai zmonem kartais atrodo, kad viskas visada turi vykti taip kaip suplanuota. Esu laimingas, kad tiek daug moku suprasti. Tiek daug visko galiu paaiskinti - bet tai ne zodziai - tai moku paaiskinti sau. Noriu papasakot tai visam pasauliui. Noriu kilti aukstyn, pasiekti padange!!! pro uztemusi debesi isskleisti sparnus, sukaupti visas jegas, ir praskrieti audros debesi... atsigulti ant balto debeselio... ir ziureti i zmones is aukstai. O nulipti nuo debesies tik lapkricio menesi - i minksta lapu patala.
esu as toks keistas zmogus - kad visiskai kitaip bendrauju su zmogum, su ypatingu zmonum, tik apturejes ginca su juo - tada zinai, ko gali tiketis. tik po ginco - daug daugiau gali suzinoti apie zmogu, jo reakcija, tai ka jis megsta ir ko ne... kartais jauciuosi visiskai laimingas, kartais liudnas :) smarki nuotaiku kaita - dvyniu bruozas...
is savo asmenines patirties galiu pasakyti - jei zmogus su manim gincyjosi - tai jis apie mane jau zino daugiau, negu bet kuris kitas
...ir fontanu zaismai, ir sampano purslai, ir sypsenos merginu ten atrode kitaip... o chance elyzea...
kartais galiu skristi... kartais galiu griuti... bet maloniau skristi :)))
...as sakyciau vaikuciai nebijokit... :) juuuk visa tai nesvarbu, nesvarbu, nesvarbu...

Nov. 14th, 2007

Nauja pradzia

Tik bijok netiket, neklausyt naktimis... Uzsikimsus mintis...

Zmogau - kodel liudi del to, ko tu nepakeisi, kodel nervinies del to - kas tau maziausiai rupi... Del ko zmones parinasi?? Nereikia to - tai nera verta nei vieno zmogaus esybes laselio... Nei vieno nuosirdaus pasakymo... Nei vieno asaros laselio - pataulpykit jas tada - kai ju tikrai reikia...
nesakykit kad negalit - baime nera suo - ji neseka paskui... Nepamirskit, kad tikit debeselio sviesa...
Zmogus per viena diena taip greit gali islieti visa pyki, visas mintis, kurios drebino vidini pasauli, visa blogi, kuris kankino sirdi, plaucius ir kepenis... na dar kartais prota. taciau kai zmogus jautiesi laimingas - retai beziuri i prota, tai jo neskaiciuosim...
Kiek is jusu esate bent karta apsidziauge is ryto vien del to, kad atsikelet su sypsena veide, mylimoje vietoje... Maloniai atsibudai su sypsena. Pasakei sau - Zmogau (Andriau siuo atveju) kiek dienu per pastaruosius metus tu buvai laimingas - ir gaunas, kad pamirsai ka tai reiske... Kiek akrtu tu - nesugebejai pasakyti ko nori, kiek kartu buvai viska sugadines... Visiskai nesvarbu kiek - svarbiausia, kad esi laimingas... Uz visas skriaudas gali atleisit, bet pamirsti negali... uz visa blogi - gali blogiu atsilyginti, taciau neesu kerstingas...
Kaip plaka zmogaus sirdis? Kiek kart matei kaip baigias naktis?
siandiena as supratau, kad verta dziaugtis, verta saugot, vertint, mylet, draugaut, laikyti ir saugoti...
Siandiena taip zveriskai maloniai pasijauciau. Pasakiau daugeliui zmoniu tai - ka nrejau pasakyti, daugeliui zmoniu tai - kas mane neramino. Ir nesvarbu kas buvo - siandiena as jauciuosi laimingas... Siandiena as dziaugsmingas! Siandiena as cia ir dabar... Kodel dedu tiek daug daugtaskiu, dar ir pats nezinau - tik zinau, kad retas atvejis, kada galiu pasakyti - siandiena as nusimeciau nasta, kuri mane slege ilgai ilgai... Gyvenu savo gyvenima, myliu save, myliu draugus, ir zmones - kuriuos vertinu ir kuriais tikiu!!!
Ryte atsikeles su bloga nuotaika, nuejes i univera supratau, kad nera reikalo cia kaupti viska bloga savo viduje. Pasakiau daugeliui tai ka galvoju. Zinau kad rytoj jie man ta pati pasakys - taciau as laimingas, nes tik kitu zmoniu pastabose pazinsiu save... Kituose zmonese, gali pamatyti save. Pasirinki kas patinka, ko nori ir ka galvoji...
Sakyk ka nori pasakyti, maziau galvok, nusisnekek, pasakok, svajok, siek, ieskok, saugok, paleisk, buciuok, atstumk - DARYK TAI - KA NORI TU! nes niekas kitas uz tave to nepadarys -tai tavo gyvenimas - tai blemba - nepraleisk jo veltui...

Oct. 5th, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

kiek zmoniu pasaulyje daug... Kiek ju randa vieni kitus ... kiek ju daug yra vienisu... kiek ju daug yra kartu... Nesuskaiciuosi - begalo daug. Nekiekvienas sugeba pasakoti viska nuo sirdies iki pat galo.. ne kiekvienas moka buti savimi visada... kartais buna zmogus per daug rimtas, bijodamas kazka sugadinti... negadinu ir nezinau ar taip atrodo visiems...
ramuma ramuma.... linguosiu linguosiu... Kol rudeni plysaus is verks ir .... ai
kiekvienam savo :)

Jun. 7th, 2007

Nauja pradzia

(no subject)



Cia labai gali buti, kad cia pavaizduotas as :)
kovo 31 - brolio gimtadienis :)
Nauja pradzia

(no subject)

tik po sunkumu zmogus susivoki, kaip kartais buna gera, smagu ir izvalgiai miela buti cia ir dabar, bendrauti su zmonemis, kuriuos vertini, ir kuriais tiki, sakyti tai ka nori, suprasti, kad nera reikalo liudeti...
Galvojau, kad nezinau ko as noriu, bet galiu suvokti, kad zinau, suvokiu ir galiu del to pasakyti, kad gal taip ir geriau...
Per sunkumus suprsti gali labai daug ka :)
<...> "kaip neragaves sudo, suprasi, koks yra gyvenimo saldumas?" <...>
Arba lygiai taip pat, kaip gyvenimo juroje gali labai lengvai paluzti gyvenimo audroj, kaip laibas jachtos stiebas per didele audra vandenyne, svarbiausia nepaskesti, o lygiai taip pat, kaip zuvedra placiai isskleidusi sparnus, isgyvenusi audra, kilti aukstyn virs debesu, kad isvysti bent maziuka saules spinduleli...
Esu laimingas - sia akimirka esu laimingas...
kas buvo nesvarbu, as yra dabar - tuo dziaugiuosi, kas bus rytoj nezinau...
p.s. mokausi is praeities :)
Kazkodel cia rasau tada kai bunu labai linksmas, arba liudnas :)
paradoksas :)

Jun. 6th, 2007

Nauja pradzia

Keista

Kazkoki keista sutapima pastebejau pas save... Kai zmogus atrodo iskarto atveri visa save, parodai savo veida, toks koks jis yra... kazkodel po to iskart ikrenti i kauke - ne pats uzsidedi, bet ikrenti. Paskui vel ilgai ir nuobodziai ropstiesi is kaukes lauk, ir kai pasieki pati krasteli, pati virsunes kamputi, kad jau atrodo jau cia pat islipsi - tave vel kazkas pastumia, ir vel krenti gilyn... Labai daznas zmogus pasilieka ten dugne - su ta kauke, su ta "dirbtine sypsena". As vis bandau islipti - ir kaskarta kai zmogui parodai savaji veida, pasidaro taip nenumaldomai gera... pasjauti visiskai nuosirdus... Bet kazkas kazkada vistiek pastumia, kazkoks pasalinis veiksnys nustumia nuo krasto.
Sugalvojau, kad gerai taip, kaip yra (nors ir pats netikiu siais zodziais). Noriu labai daug ka pasakyti, bet zinau, kad taip bus blogai :) geraja prasme blogai.
Labai daznai suprantu, arba pagaunu pats save meluojanti paciam sau... Keistas paradokas as kazkoks esu pats sau - visiem sakau tiesa, o pats sau meluoju... Gal taip ir geriau - gal taip nematau visu ziaurenybiu... Tik tiek kad kartais skaudina sitas meavimas paciam sau... Noriu isijungti dunreli, atsipalaiduoti, ir niekieno nepriziurimas, pats sau valdovu bunantis pasakyti - o kodel gi ne? gal taip bus geriau - jei nemeluosiu pats sau...
Nors ne!!!!! visiskai ntiesa parasiau - sau as nemeluoju, o tik esu zveriskai didelis optimistas, kuris daznai gauna smugiu visokiu... ta manau, nera pats sau melas, nors jei nera viskas gerai - o pats sau sakau, kad gerai - tai gal tai jau melas???
gal taip ir luzta zmones nelgygioj kovoj su savim! as nekariauju su savim, as einu isvien su savim, pagal savo nuostatu ir vertybiu vezas, vaziuodamas savo susikurtais begiais... Nezinau ka cia per nesamone rasau - bet nieko nemasciau ir rasiau... kas ant liezuvio galo...
UT....

May. 29th, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

Na va ir atejo manoji sesija...
parkeliavau jau antraji karta is Italijos, is Turino, taip pat uzsukes i Prancuzija, i Strasbura... Apsidairiau po Europa, pamaciau daug labai visko idomaus ir nematyto. Ir supratau viena toki dalyka keistai idomu... Kad nebutinai reikia kazko ieskoti :) uztenka buti ir matyti jausti ar regeti...
Kalbu kazka cia :)
kita karta prisesiu ilgiau ir parasysiu issamiau :)

Feb. 26th, 2007

Nauja pradzia

Svajoklis

Bet vistiek pasakyciau, kad gal ir svajoklis esu, kad gal ir ziuriu i ta savo zvaigzde, kuri is tikro tik skraidanti lekste, bet supilsiu as jai is smelio dideli dideli kalna! Apsodinsiu ji visa gelemis - Grazu - bus grazu mano zvaigzdei i zeme ziuret :) o kita diena lijo zvaigzdemis...

Feb. 22nd, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

Tik paveluotai zmogus supranti ka turejai... Ir kaip lengvai tai baigesi! Tik dabar skausmas sugrizta, tik dabar supranti, kad galetum atiduoti daug, labai daug, kad sugebetum ka nors pakeisti... Gal net grizti laiku atgal 19 dienu... Su tuo laiko suvokimu, kad zmones eis toliau - bet as vysiuosi... As pagausiu - ir aplenksiu...
Tik daug veliau zmogus supranti, kad is tikro skaudu, o tik dar veliau supranti kaip smarkiai skaudu... Visada as bunu tas, kuris viska sugadinu! Negi man reik issizadet saves? Jei nuo to bus geriau - galiu!
Tikiu, bet bijau, nors kas baisiausia - zinau!


Kaip viena mergina yra pasakiusi: O kam to reikia???

Feb. 9th, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

Na tai va - teko aplankyti man Lenkijos valstybe. Vaziavau ten su projektu tokiu...
Is Kauno isvaziavom 23:30 su autobusu Kaunas-Varsuva. Buvome apsirupine visko sildancio - arbata, kava, maistas, zalios devynerios. Sedome i autobusa ir pirmyn! Kol dar niekas nemiegojo - tai dar nieko blogo nebuvo, bet kai visi pradejo luzineti link lovos - cia iskaitant ir musiskius ir lenkus ir visokius kitokius autobuso gyventojus laikinus - bet mes tikrai nenorejome eiti miegoti - o juolab dar ir zaliu devyneriuju nepabaiga ejo - tai nusprendem su lenku vairuotoju pasisnekuciuoti :) vieni kitu nesuprate ne velnio, bet valanda laiko prakalbeje - nusprendem, kad nieko doro cia su juo nebus ir nuejome toliau i savo vietas...
Dar po keletos valandu - kai dizioji autobuso visuomenes dalis jau miegojo - sumastem kazka blogo padaryti - na zinoma tai susilauke viso autobuso pasipiktinimo ir lenko vairuotojo pykcio priepuolio, jis mums atejes kazka labai drastiskai aiskinti bande, bet kadangi mes apsimetem uzsienieciais (nors pries tai patys ji kalbinom lenkiskai) tai nusprendem eit gult...
Gulejosi kietai - na bet nieko - prie varsuvos atsibudom visi ir draugiskai islipome i autobusu stoti!
va tada ir prasidejo smagumai visokie :)
Visu pirma stotyje susiradome musu "drauga" Bosa - toki idomu zmogeli kuris su Hugo Boss maisiuku stebejo mus labai smarkiai. Toliau tai tapo musu priezodis...
Kadangi ne visi lengvai suprato lenkiskai - tai mes nusprendeme ivesti savo lanko-lietuviska pokalbi - kurio ypatumai - pries kiekviena musu naudojamo leksikono zodi prideti priesdeli "pshe". Visai idomi ir suprantama kalba gavosi :)
Na mes autobusu-traukiniu stotyje turejome laukti kol ateis Lenkai, nuves mus papuryciauti ir turejome berods 15 valanda sesti i traukini varsuva-krokuva :)
nuejome mes iki "palmes" papuryciavome, pamiegojome, sulauzeme kede viena, ir smagiai grizome link stoties. Sedome i traukini - issibasteme po keleta kajuciu, kupe ar siaip skyriu :)
na vis tik siaip ne taip, po poros valandu iskovojau viena laisva kupe... kupe telpa 8 zmones - musu joje buvo 16 :) (p.s. viso musu lietuviu buvo 24) tai pradejome siltaja sukti ratuku. na jau po keleto valandu, visi sveikai iraude ir linksmi islipome ir isgriuvome is traukinio. Ejome i autobuso stotele - ir nusigabenome iki musu viesbuciu :)
Pasiskirste po kambarius, issirinke daiktus ir siaip susiskirste komandomis patraukeme tyrineti miesto :)))
Miestas pasirode kiek pasikeites nuo pernai metu - nes mat pernai irgi teko pabuvoti krokuvoje - tai kiek pastebejau - siemet truputi viskas pasikeite! Na ir visi pasipuose apsirenge ir siaip susispiete patraukeme uz gautus talonus, ar taip sakant buratino pinigelius, pavalgyti kazko :) sekancia diena - pabude ir siaip atsikele papusryciave apsirengem... Tik tiek kad supratau, kad iki savo kambario nakti pries tai nedatraukiau - luzau dviem aukstais per zemai :)))
nieko - guvenimas per du aukstus man patiko! Antraja diena, t.y. vasario pirmaja apsilankeme krokuvos pilyje - didingoje ir grazioje vietoje. Na popiet nukeliavome i pristatyma ir konferencija - visi 400 zmoniu... Buvo idomu tikrai :)
Po konferencijos visi pasidziugine gerimais patrauke i kluba kitoje gatves puseje - ROTUNDA - muzika tirkai ispudinga, nors tikrai nesvarbu, kad senesniojo stiliaus - bet tokiu grupiu lietuvoje nera (kaip Loda sake). Pasoke, paduke ir labai smagiai praleide laika patraukem viesbucio link...
issivire arbatos siltos "thera flu" ir uzsveikine vienas kita su fraze "buk" issigydem sveikatas - ir tada buvo pirmasis vakaras praleistas virtuveje su lietuviu grupe ir lietuviais :) nors ir visi pakankamai anksti patraukem miegoti :)
kaip ir kasnakti taip ir sia nakti aukselis su svyturiu ramybes nedave :) ejo panagiu kontrole daryti :)
Vasario antraja - nuo ryto visi patraukeme i vienuolika autobusu ir su jais visi 400 zmoniu patrauke i birkenau, i ausvitzo koncentracijos stovykla... Kurioje - neduok Die!! esu skaites knygu apie koncentracija - bet cia kai pamatai tai savo akimis - baisu tampa - rankos dreba - baisu... Ten is plauku kilimus gamino.
Tos visos duju kmaeros... Buuu...
i gala jau visi buvo pagauti tokios dideles depresijos! Bet mes i gala jau nebevaiksciojome po visas ekskursijas o tiesiog koncentracijos stovyklos kiemelyje relaksavome taip gan linksmai... Prisiziurejome visokiu daug ir idomiu vepizdu, kurie truputi eteri terse - bet gal keistai ziurejo, kad mes ten tokioje rimtoje vietoje taip smarkiai saulutes atokaitoje juokemes :) Beje radome tan ir zydru zydu, ir siaip vaivorikstuku, mafijozu ir visokio kitokio plauko zmoniu! :)
Vakarop visi grize i savo viesbucius trauke i vrtuve :) Ten jau dejome vaizdu ir siaip idomybiu visokiu!!! Po finladijos litro - luzimas vyko i lovas!
Nakti vyko "musu dueto" zieminiu padangu keitimas :) ir technines azpiros varymas, merginu grobimas is lovu ir siaip solo... :) Zmones ir smuiku groti mokinosi :) Ryta po pusryciu visi patraukeme su kava rankose i internetine kavine daryti internetine apklausa! o veliau konferencijoje aptareme jos rezultatus! laukite tesinio...

Jan. 12th, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

Kai jau atrodo, kad jau tai! Tai!!! Po ilgu ieskojimu, apsvarstes visas galimybes supranti - taip - tai yra tai!! Kai kazkas ivyksta tokio!!! Kai supranti - juk yra gera! Tik vien uztenka apie tai pagalvoti - ir kazkas nutruksta - ne man, o kazkam...
Sau juk nenuplesi... Tiesiog sudrasko i skutus...

Jan. 10th, 2007

Svajotojas

(no subject)

Atimk mano akis - nematysiu taves, atimk abi rankas - nejausiu taves, atimk kojas - nesugebesiu ateiti atsiklaupes... Bet... Atimk sirdi - vistiek ji veiks, nesustos, nors ir plaks ta pati sudrumsta krauja, kuris ilgainiui nusistoves; Bet kas pasake, kad noriu kad jis nusistovetu? ... nors pats sau sirdies neatimsi...
SKELBIMAS: ieskau kas ateme, nors kas rado - zinau.
Atimk sirdi - ji vistiek judes...

Jan. 5th, 2007

Nauja pradzia

(no subject)

O kas pasake - kad saule sviecia ne man? Ji sviecia kiekvienam is musu asmeniskai! Siandiena man ji sviecia daug ryskiau, ziuredamas matau daug - net ir tamsia nakti nera sunku susirasti savo saule - savo sviesos simboli... Viska kas gera dazanai matome savo butyje, bet ne visada sugebame tai ivertinti - kartais bijau, kad laiku neivertins... Bijau kad kai zmones laiku neivertina, praranda tai. Praradimas - tai nera pabaiga - tai tik nauja pradzia. Fuck, nu - juk viskas tesiasi toliau! Turiu ypatingus zmones savo gyvenime...............
Baiges mintys...

Jun. 18th, 2006

Nauja pradzia

(no subject)

Karta viena Drauge manes paklause: "o kodel Tu neprisimeni smagiu dalyku? O galvoji, tik apie liudnus?"
sie zodziai priverte mane labai smarkiai susimastyti... O kad nezinau, kodel as galvoju tik apie blogus dalykus....
...buvo kilusi mintis man tokia (tfu tfu tfu per kairi peti zinoma)
tarkim praranda zmogus atminti ir pamirsta viska, kas jam buvo nutike, o jam tarkim kokie 30 metu, ir jis nieko neatsimena... Kaip tai yra ziauru suprasti, kad nezinai kaip praleidai 30 metu savo gyvenimo...

Arba kitoks vairantas: va uzmiegi, ir atsikeli jau kokiu penkiasdesimties metu, ir supranti kad 30 metu pramiegojai arba neatsimeni ka veikei... tai kazkaip vien baisu pasidaro nuo tokios minties...

Del to reik kiekviena diena svesti :) ar bent perkeltine prasme svesti, dziaugtis kasdien...
Ir supranti zmogus, kad tada galima visai laimingai gyventi, be galvos skausmo, kad galima kasdien dziaugtis.

...Bet bet neatsimint kas buvo, yra gluminantis dalykas, kuris zudo... bet atsimindamas praeiti, tam kad jaustumeis saugus, kaip jau rasiau, kad nebutu taip kad suprastum kad daug metu "pramiegojai", arba matei kaip tyliai bego vaikyste uzmirsta per anksti...

...atsimindamas praeiti (kad jaustumeis saugus) kartu atsimeni ir liudnus dalykus, na zinoma, mazus paprastus blogus dalykus ne man atsiminti, nes as optimistas uzkietejes iki paskutinio kraujo lasho, bet megindamas atsiminti praeiti, kad jaustumeis saugus, atsimenu blogiausius dalykus kurie pakeite mano kraujo tekme, o mazu blogu neatsimeni... tada ir sukyla zmogui liudesys, tada atsiranda liudnos mintys, kaip galejai tai pakeisti, kaip to isvengi ateityje, ir panasiai...
Bet uztenka pasikalbeti su zmogum, kuriuo pasitiki, paklausyti muzikos, kuri suteikia dinamikos sirdziai, supranti, kad juk visiskai sekmingai laimingai sekas gyvent (tfu tfu tfu per kairi peti), ir nera del ko pergyventi, o ir nera to blogo, ko nepadetu isspresti Draugu ar Tevu parama,
pagalba...

Juk reikia kasdiena dziaugtis, svesti, linksmintis... Del to nemegstu svaistyti gyvenimo miegui :)
Del to reik gyventi o ne egzistuoti!
Zmogus susikurs toki gyvenima, kokio JIS labai nores, ir kurio sieks, tures tikslu ir tada JIS gales jaustis visiskai laimingas...
Na zinoma nesakau kad negalima be to jaustis laimingam, bet mano nuomone, visiskai laimingas jausis tik tada :)))
cia mano asmenine nuomone


p.s. DOLE :****

May. 30th, 2006

Nauja pradzia

(no subject)

Siandiena ivyko keletas didziausiu idejiniu pokyciu mano galvoje kokie tik kada nors galejo ivykti...
Supratau, kad nebutinai jei zmogui nesakoma apie tai, kad jis kazkam rupi, tai dar nereiskia kad nerupi, kad nelaiko jo draugu. Rupestis draugu nebutinai turi buti isakomas... Si mintis mane nuramino, suteike vilties, ir supratau, kad vis dar kazkam rupiu :)
Visi sako, kad tik tada galima suprasti ir vertinti draugyste, kai pajauti pavoju apie jos netekima... Su sia mintim visiskai nesutinku. Draugyste reikia vertinti nuo pat pradzios, nuo pat pat "saknu". tada ji buna nuosirdziausia, o paskui dar labiau nuosirdeja :)
Minciu visiskai nekyla - kai buvo vakar uzvakar bloga nuotaika, kai viskas liudino, kai buvo sunku, tik tada ir israsiau visas mintis...
Na is tikro is kur pas zmogu gali kilti minciu kai jam sunku? O blemb - pas mane tada kyla mijilonai minciu, ir jos visos tik sekina, vargina ir liudina siela ir mane pati...
Siandiena atsigavau. "Na ir kas kad skyleta kepure" kaip toje dainoje. Su skyleta kepure galima tiek daug nuveikti, tiek daug pamatyti, tiek daug pasiekti...
.
Tarsi griaustinis is giedro dangaus nusvito siandiena viena akimirka, pasirodo tikrai tiesa, ka rasiau auksciau, nebutinai zmogui turi buti pasakyta, kad jis kazkam draugas, juolab kai draugais laiko tuos zmones...
na tai zodziais nenusakoma, o tiesiog tai reikia pajusti, ta reikia suprasti. Si diena buvo "isganymo" diena.
.
.
.
.
.
Muzika - kokia ji nuostabi, kai jos klausai vienas, ramiai sau guledamas fotelyje, ziuredamas i dangu, nerupestingai skaiciuodamas zvaigzdes su alaus buteliu rankoje...
Dieve kaip palaimiska sedeti ir klausytis - zinoti kad viskas savo vietose, zinoti kad turi draugu, zinoti kad viskas savo vietose :)
Ramiai dabar jauciuosi :)
Nauja pradzia

(no subject)

siandiena buvau maloniai nustebintas :) itin maloniai, bei nuosirdziai... Kaip yra tai smagu :)
Nauja pradzia

(no subject)

Viskas gan keista pastaruoju metu...
Perversmas vyksta kazkur manyje. Kazkaip keista - nes pries praeita vasara taipogi tas pats vyko, toks pats perversmas, ar net revoliucija...
Kazkaip pasiilgau visko: bendravimo, nuosirdumo... Atsibodo jau man buti apuoku, kuris nieko nesupranta.
Siandiena atsikeles tai supratau, kad isradineti dviracio neapsimoka. Reikia dvirati paciam numegzti, sukalti ir visaip kitaip suklijuoti, tik tokiu budu galesiu jaustis laimingas.
Zmogus tik pabuves sielvarte, liudesy ar net dugne, pabuvojes nereikalingu, ar net ikyriu, per daug "lendanciu i aki", tik toks zmogus, mano manymu, gali suprasti ko yra verta draugyste, ka reiskia myleti, bijoti prarasti kazka...
Zmogus is savo sielos gelmiu visada bando surasti paaiskinima kiekvienam reiskiniui, kiekvienam ivykiui, kuris yra nors kiek susijes su juo blogaja prasme. T.Y. jei kazkas nutinka blogo, zmogus visada bando surasti kokia nors priezasti ar paaisikinima kodel taip nutiko. Tai zmonems iprasta vadinti paguoda. O mes net nesusipastome, neieskome logisko paaiskinimo "geriems" ivykiams. Jei nutiko taip ar taip, ar kazkas gero, net nekyla mintis, kodel taip nutiko... O mintis ir neturetu kilti tokia, nes turetu buti savaime aisku, kad jei kazkas gero nutiko, ar kazkas gera tau padare, ar bent paskambino, ar bent parase sms, ar tik siaip uzkalbino - reiksia tam zmogui rupi, reiskia dar esi reikalingas kazkam...
Bet kartias yra labai baisu tai daryti... Jei tau rupi zmogus, tu ji laikai nuosirdziu draugu, juo pasitiki, ji vertini, bet tiesiog bijai jam parasyti ar paskambinti, nes nezinai kaip jis sureaguos i tavo sms zinute, vien del to, kad ilga laika neteko pasibendrauti, vien del bijojimo, kad liksi nesuprastas, vien del to, kad esu kvailas... O taip daznai kyla nors paimti tam zmogui ir paskambinti, pakalbeti su juo nuosirdziai, kaip kazkada; tiesiog nerupestingai pakalbeti, pasijuokti, pasidalinti mintimis, pasiguosti, bei paguosti. Tai suteikia zmogui dziaugsmo, vilties, tikejimo...
Nauja pradzia

(no subject)

Teko daug apie tai mastyti, ir sumastyti, kad gal taip ir turi buti, gal tiesiog to as nepakeisiu? Manau, kad tiesiog ramus sau keliausiu toliau, ziuredamas ir galvodamas... Siekdamas tikslu ir ju nepaleisdamas vejais... Visko nesugadindamas.
Tiesiog, jei jau likau atsibodes, tai bent to nesigailesiu, neziuredamas atgal - eisiu pirmyn. (zinoma nelabai geras poziuris, bet...)
Gailetis ar liudeti del to butu keista ir skaudu... To as vistiek nepakeisiu, tiesiog paliksiu viska taip kaip yra. :)

May. 29th, 2006

Nauja pradzia

(no subject)

NE :) nereik

May. 13th, 2006

Nauja pradzia

Tesinys

Sedziu sedziu... Ir galvoju - isreshiu visa tiesa apie viska, kas yra ir kaip yra ir dar kur tai vyksta...
bet siaip cia labai jau daug reiketu rasyti. Gal tiesiog kas domina to ir paklauskit patys, atsakysiu tiesa visiska. :)
O jeigu zmogus nesugeba myleti - jei tas zmogus toks kaip as? Jei jam reikia daug laiko reabilitacijai?
o kas jei...? o kas jei...???
siandiena supratau, kad ziurint i dangu galima ten rasti save, savo kampeli!
As asmeniskai turiu toki savo mylima kampeli... Kartais gali toks ramus jaustis tame savo kampelyje, nematyti nieko aplink, girdeti tik save ir savo jausmus... Kurie dazniausiai prasosi isslekiami laukan...
Megstu atviruma, megstu "tiesiai sviesiai" klausimus ir tokius pat atsakymus. Kas mane jau kiek pazysta - tie jau tai zino. Arba dar kartais zino tie, kuriems atsiveri be reikalo... Esu skaudziai nudeges du kartus per siuos metus atsiverdamas, del nei vieno is ju nesigailiu. Nera del ko gailetis, yra tik vietos nostalgijai ir jausmams... Kazkodel manau, kad nei vienas is tu abieju "nudegimu" sio straipsnio neperskaitys.
na kam leistis i sentimentus, jei visada reikia zengti pirmyn? Visada reikia priesingai negu visa armija zygiuoti i prieki, jei visi kaire koje pradeda zygiuoti, tai as butinai desine ranka tai pradesiu zygiuoti... Kas is to kad nemoku ant ranku vaikscioti... Bet zengsiu drasiai ir garbingai. Griusiu, tai kelsiuosi ir vel drasiai keliausiu tolyn, tolyn kartu su visais, bet visiskai skirtingai negu visi.
Kas is to kad zmogus supranta - O kas cia siandiena madinga, tai taip ir padarysiu... Nereikia taip ziureti... Nezinau, kodel dabar toks pasipiktines esu, bet pykstu tik pats ant saves, kad nachui nesugebejau padaryti daaaaug to ka galejau padaryti ar pasakyti kitaip...
Jei tureciau galimybe, tai grizciau mazdaug apie 150 dienu laiku atgal, ir daug ka pakeisciau...
Tik tiek kad yra baime, kad as grizes laiku palikciau siame laike visus savo draugus, seima, zmones, ir grizciau atgal i kazkur...
Svaigstu is didziosios raides... Tiesiog leidau sau nuklysti ifantazijas...
Eina shikt kaip sunku...
Nauja pradzia

parasysiu tam kad siela sunreimtu...

Va sedziu dabar prie kompiuterio visas i galva dyzelino prisipyles... Ir galvoju kad kodelgi cia rasau viska...
Gal del to kad to noriu, gal del to kad to reikia?
Ne - to noriu as...
Tiesiog susimastau pastaruoju metu labai daznai apie labai ivairius dalykus, labai smarkiai man spaudziancius galva, jausmus, ir sielos gelmes... Kodel zmogus (ir vel as kalbu bendartimi) jauciasi vienas, kai jam buna labai sunku? Kodel jis bijo kazkam tiesiog pasipasakoti? Kodel jis nesupranta, kad kiekvienam veiksmui yra atoveiksmis? Jei buna sunku - imk parasyk...
.....Lengva taip kalbeti, kai esu dyzelino isipyles... Jau zinau kad rytoj sedesiu liudnas, vienas kaip pirstas, pats save grauziantis...
Bet ar verta del to liudeti, ar verrta sukti galva del to ka pakeisti imanoma, ir tai galima padaryti betkada. Gerai mano geriausias draugas pasake siandiena - dziaukis jaunyste... O kaip tik as tai ir darau.
Tiesiog, kodel daznai niekas nesupranta, kai tiesiog atsiunti jam sms zinute su paprasta sypsena, visas sms tik sypsena ir viskas... Kodel visis iskart pamano kad jau kazka rezgu? O gal as tiesiog...
Ai, koks juk skirtumas...
greit parasysiu nauja posta...

May. 6th, 2006

Nauja pradzia

Forest piano

Kodel as jauciuosi laimingas, kai spranda spaudzia milijonas darbu, kai nieko nespeju, kai viskas atrodo pasidaro iprasta...
gal del to, kad zmogus, norintis kazka pazinti, kazka sutikti, pacia netikeciausia akimirka kazka sutinka, kazkas suvirpina giliausias sielos gelmes...
Kodel jauciasi suglumes zmogus...
Gal del to, kad bijo kazka pradeti su jau labai gerai pazystamu zmogum, nes jei liktu nesuprastas, tai bijotu prarasti jau tai ka turi su tuo zmogumi...
Bet dabar esu laimingas, vien del to kad kazka suradau, ten kur to maziausiai tikejausi... Na ir kas kad tai buvo tik palaimingos 5 sekundes... Bet tai buvo, ir zmogus dadar gali jaustis laimingas...
Kodel dedu tiek daug daugtaskiu? Turbut bijau iki galo viska pasakyti cia ir dabar... Taip :)
Speju kad cia mano rasliava yra idomi tik man vienam, ir visiskai nesuprantama niekam kitam...
Zmogus gali pasijusti laimingas vien nuo zvilgsnio, ar neryskaus gesto, ar tiesiog nuo kazko. Zmogus sutvertas tam kad jis dziaugtusi...
Absurdas
bet absurdas, kuri cia rasau... Rasau ka galvoju.o Galvoju ka rasau.

Mar. 2nd, 2006

Nauja pradzia

(no subject)

Kodel zmones tokie keistei?
Kas yra naktis? Ar tai kelias kuris rodo kur galima eiti? Ar ten tik tamsa?
NE... Turi buti sviesa. Sviesa kurios reikia ieskoti. Kiekvienas is musu turi savaip ta sviesa surasti.
As jos ieskau jau labai ilgai... Gal net per ilgai. Kodel zmones nesako to apie ka galvoja ir nepasako ka galvoja apie kazka...
Kodel as toks kvailas kad to nesuprantu? O gal tik del to kad viskas turetu vykti savaime?
Nera ikvepimo.

Dec. 26th, 2005

Nauja pradzia

(no subject)

Sia nuostabia Kaledu nakti supratau viena dalyka (neesu tikras kad supratau gerai, bet...) Supratau kad Sielai visada reikia ramscio, visada reikia vietos, kur galetum jaustis saugus, ramus, kur galetum atsipalaiduoti, pasijusti visiskai nerupestingas, tarsi kudikis... Tokia vieta gali buti ir zmogaus glebis... Zmogaus kuris nezinia ar kada nors nores kad taip butu... Tokia nezinia naikina zomgaus esybe... Bet manes ji neiveiks, As ja nugalesiu, o jei jau taip atsitiks kad pralaimesiu, reiskia tai bus paskutine mano stotele pavadinimu "cia ir dabar"... Tada jau reiketu planuoti kita marsruta, kuris vestu kitur, nes siela visada troksta patyrimu. Sirdis - kaip autobusas, didelis prabangus autobusas, vazioja ir renka zmoniu jausmus, mintis i save, ir vaziuoja. Zmogus, patekes i mano sirdi, ten ir liks, nebent tik pats panoretu atsiskiti... Jau minejau, kad sio "autobuso" kuras - viltis...
...Visa sita rasau, nes...
p.s. kas nores - suzinos :)

Dec. 12th, 2005

Nauja pradzia

:D

Pasakykit man kur pasapulio krastas, nes as noriu ji rasti, ir pamatyti kaip atrodo viskas nuo jo krasto, noriu atsisesti ant jo, pasijusti taip, tarsi visa zeme butu man po kojom... Tai jausmas kurio saldumas - yra vienetinis, suteikiantis dziaugsmo tik vienam zmogui, kiekvienam individualiai...
Parodykit kur pasaulio krastas - ir as ten eisiu, kad rasciau ji...

Dec. 10th, 2005

Nauja pradzia

...

Kas pasake, kad negalima dziaugtis tuo kad tau liudna? Tai galima daryti labai ivairiai. Bet ne tai norejau pasakyti, tiesiog mintis kazkokia praplauke :)
Minciu srautas - skatinantis rasyti Dienorasti neaiskios kilmes...
Esu maistinga siela... Kaskart bandau suprasti save is naujo; kodel daryti taip o ne kitaip, kam sukurtas vienas dalykas, o ne kitas... Ir panasiai...
"mes priciupsime pavasario veja, ir patikrinsime pavasario veja..."
Kiek taug "tikslo" siuose zodziuose...
Nebera minciu... reikia ikvepimo...

Dec. 9th, 2005

Nauja pradzia

(no subject)

Kaip gyvenimas bega, bet bega jis letai, kaip letasis begikas... Ir reikia suspeti tuo dziaugtis, reikia rasti laisva akimirka suprasti kas yra kam skirta, kur ka reikia suprasti, kodel taip o ne kitaip. Kaskarta atsikeles suprantu, kad siandiena pirmoji mano likusio gyvenimo diena, todel as kiekviena diena gyvenu is naujo geruoju atzvilgiu, neatsimindamas kas buvo blogai, kas skaudino, bet... stengdamasis nekartoti praejusiu klaidu. Kasryta atsibudes suprantu kad kiekvienas zmogus yra savotiskas, kiekvienas myli savaip, elgiasi, kalba savaip... Tai issisaiskinti yra neimanoma, taciau tai yra velniskai idomu aiskintis, tam paskirti visa diena, savaite, menesi, metus, ar net gyvenima... Tik tam kad pazintum zmogu... Meiles mintys... :)
Jei jis bega letai, tada as leksiu, leksiu ne aklas, o su placiai uzmerktomis akimis, tam kad pamatyciau kas grazu, kad visada rasciau savo svajone, tam kad tureciau visada tiksla, o ne tam kad tik "tiesiog taip sau"...
Kiekviena diena - nauju atradimu skonis, kuris buna saldus, arba kartus, (vienu atveju rugztus :DD ). Kiekvienas turetu patirti sita skoni - skoni, kuris suteikia skonio gyvenimui, bei vilties sirdziai. As turbut galeciau visa gyvenima praleisti gyvas vien tik viltimi. Tik ji yra, manau, kiekvieno zmogaus "varymo pirmyn" saltinis, jei ne - meskit i mane akmeni, kad jis sunaikintu mane ir kartu mano isitikinima kad zmogus turi vilti, kad sunaikintu mano pasitikejima zmogumi, kad sunaikintu mane, nes tada nera tikslo egzistuoti jei nera vilties.
Viltis yra ir bus per amzius!!!
Ryte kaskart nusisypsau; sutikes drauga, ar drauge - nusisypsau, nes visada visapusiskai stengiuosi kad sypsotusi zmones, kurie man labai svarbus...
pam pam, pam pam pam, pam

Aug. 9th, 2005

Nauja pradzia

Pagaliau

Pagaliau tarp darbų radau laisvą akimirką aprašyti esamai padėčiai mūsų šalyje... O šiaip tai pagaliau gavau atostogas! Užteks dirbti, reikia ir pailsėti, visų pinigų juk neuždirbsi (bet stengtis reikia) Keistai man kažkaip čia gaunas, kažkokia nežinia kamuoja... Nežinia kur važiuot, ką daryt, kodėl daryt atostogų metu. Žinoma labiausiai norėčiau nuvažiuoti kažkur į užsienį... (kodėl aš tiek daug daugtaškių dedu, nė pats nežinau) Aj, kažkokia AFIGENAI, AFIGENAI, AFIGĖNAI šudina diena... nekyla jokių minčių ką daryt. Bet vistiek kažką darysim - čia faktas.

Na toliau kažką apibūdinu: Šiaip dirbu, dirbu, dirbu ir dar kart dirbu. (dabar turiu laisvų dienelių). Dirbu krovėju, moka gerai :).

Šiandien man nekūrybinė diena, minčių beveik nekyla... :)

Jun. 15th, 2005

Nauja pradzia

Viskas

taigi pirmadieni buvo man Informatikos egzaminas... Jį visaip rašiau, visaip stengiaus spresti, ir "Vuolia" (nežinau kaip teisingai tai rašosi), tikėjaus aukštų balų, ir jų gavau - 96 balai... Bet aš kažkaip pastebėjau, kad mano visi rezultatai vienaip ar kitaip susije su skaiciais 6 ir 9,o gal su šia kamasutros poza, nes iš matematikos valsybinio egzo gavau 69 o iš informatikos egzo gavau 96 :))) kažkoks keistenybius...
Na šiandien kaip tik buvau nuėjės pirmąją dieną į savo naująjį darbą... Tiesa pamėginimui, bet nuėjau... Į vadybininko kėdę pretendentavau, bet ten kėde net nekvepėjo: eiti per firmas ir reklamuoti kvepalus kokius tai smirrrdincius! Nieko nelaukdamas jau pirmąją valandą darbo supratau kas per darbas supuvęs, ir pirmu pasitaikiusiu mikrobusėliu nėriau i Raudondvario plentą, į tą firmą, pas direktorių į kabinetą, pasakyti kad nebedirbsiu, o jis ten beveik nuogas sėdi, kaip sakoma "pa trusam" ir dvi sekretodės kažkokios įtartinos, labai besigėdidnačios, ir kažkodėl labai manęs išsigando, nors buvo atsipalaidavusios, nes keletas jų drabužių buvo nuimta nuo kūno kai įėjau i patalpas... Gal ten tarnybinis romanas vyko... Kas ten žino!!!
Kad ir kaip ten bebūtų, nėriau vėlaiu su draugais į miškelį, ten taip smagokai pasidalinom mintim, pasišnekučiavom ir t.t. O paskui taip staiga į Delano nuvažiavom pasėdėt, pavalgyt bulviu, ir kažko panašaus į jas...
Beje reikės man nunešt i biblioteką knygas visas, kad magiškąjį "receptą" duotų, t.y. lapelį kad neesu skolingas mokyklai knugų...
Na Kažkada dar porošysiu kažką...

Jun. 11th, 2005

Nauja pradzia

Mintys

Vakar, t.y. 2005.06.10 dieną sužinojęs kad iš matematikos valstybinio egzamino gavau 69 ar 67 balus, tiksliai neatsimenu, labai labai apsidžiaugiau. Koks tai magiškas, o gal intymus skaičius, kas ten žino, bet faktas tas kad GAVAU... Tai buvo puikiausia naujiena man... Ech kaip daabr gera, kad duok Dieve ir iš kitų egzaminų panašiai gaučiau... Bučiau laimingiausias žmogus pasaulyje...
Šiandien net nebežinau kodėl toks surūgęs jaučiuos. Gal dėl to alaus, kur vakar gėriau, gal tik šiaip. Vienintelis dalykas, aks šiek tiek praskaidrino nuotaiką - lietus. Man jis tiesiog patinka, sėdi šiltai namie, o už lango jis, Lietus, aršiai draskosi, siunta... Mano viena iš svajonių yra: Didelė sodyba prie vandens telkinio, dideli plotai žemės, dielė terasa su stogu, per viduri ugniavietė, joje kepa mėsytė, aplink ugniavietę stalas, platus stalas, ant stalo daug gėrimų, maisto ir visko kažko panašaus, aplink stalą visi geriausi mano draugai; oras šiltas, mes po stogu, kažkur groja mūsų muzika, aplink pavėsinę siaubingas lietus, bet šiltas, terasa su stogu ir keliom sienom, bei užtraukiama užuolaida, todėl sėdim sausi, ir sukam ratu stikliuką, pasišnekučiuodami, juokaudami... Čia tokia mano viena iš svajonių... Gal kada nors...

Jun. 2nd, 2005

Nauja pradzia

(no subject)

Buvau, esu ir būsiu... Šie žodžiai turi magišką reikšmę, kažkokią įdomią potekstę, kurią aš pastaruoju metu bandau suvokti, kodėl ji tokia išrasta? Tebūnie, ne tai noriu parašyti...
Tik šiandien suvokiau vakarykščio egzamino plonybes, sutilybes, bei turinį, tik šiandien apmasčiau ką, kur, kaip rašiau, kodėl taip rašiau. Ši diena man - minčių atskelidimo, bandymo kažką suvokti diena...
Šiandien kaip tik gavau elektroninį laišką iš Gramofono žurnalo. Kadangi esu Gramofono aktyvus skaitytojas, mėgėjas kurti, konstruoti "garsą" t.y. garso sistemas, tai man šis laiškas buvo tarsi išganymas... Šis žurnalas turėjo dviejų metų pertrauką, t.y. du metus nebuvo leidžiamas, tai šiandien labai maloniai buvau šokiruotas, kai vėl gavau taip senai lauktą išganymo laišką iš Gramofono redakcijos... Ech... Laimingas aš...
Bėgsiu į parduotuvę pirkt... Aš tapau tarsi garso fanas: prieš porą metų savo pirmąją savo rankų darbo garso sistemą sėkimngai pardaviau. Pradėjau planuoti naujos konstravimą, tik staiga ivyko pokytis, netikėtai naujiesiems metams dovanų gavau tokias kokias tai kompiuterines garso sistemas, tai sužlugdė visus mano planus, bet... Vis tik beveik nusprendžiau konstruoti naująją grso sistemą, klasikinę, kompaktišką...
Gramofonas buvo mano konstravimo pradžiamokslis... Na ar nuspresiu ar ne daryti savo asmeninę antrąją garso sistemą - parašysiu...
O dabar laukiu draugų ir pirmyn i trasą...

May. 30th, 2005

Nauja pradzia

Minciu trukumas

Kazkaip isbleso mano mintys, ne kurybines mintys, o kitokios, jausmines ar kaip ten jas bepavadinti...
Jauciuos kazkaip tusciai. Toks kaip tai tuscias... Tikuosi kad tai laikina, tikuos kad situacija greit pasikeis...
kazkaip labai jau daug aš čia daugtaškių naudoju, ir lietuviškas raides ne visur panaudojau. Kažkas negerai...
...nebežinau...

May. 23rd, 2005

Nauja pradzia

Oj mano galva

Siandien tokia prima mintis sovusi i galva...

May. 20th, 2005

Nauja pradzia

Sodas....

Taigi keliauju į sodą, visam savaitagliui, tik keletas savų draugų, ir nieko daugiau... Tik visi savi ir nieko daugiau... Alus, sidras, kojakas ir nieko daugaiu... Šašlykas, vištiena, agurkai ir nieko daugaiu... Televizorius, alus, eurovizija ir nieko daugiau... O galiausiai miegas, miegas, miegas ir vel Alus.
Tai štai kaip planuoju praleist savaitgalį...

May. 19th, 2005

Nauja pradzia

kažkas gero

Kažkas vyksta mano viduriose ir smegenyse, kažkoks "perelomas", pats nė nebežinau kas tai per daiktas, bet manau kad tai išei į naudą. Kažkas jaučiu mane graužia iš vidaus, ir graužia ne bet ką, o baigia iš manęs blogį išgraužt. Per pastarasias dienas pamiršau, visiškai pamiršau kaip reikia pykti, koks jausmas kai ant ko nors supyksti, ka reik galvot - nieko nebeliko, jokios panašios minties nėra mano galvoje.
Kas vyksta manyje nežinau, bet pasistengsiu kažką pabandyt čia papostinti, ir pasakyti kas per pokyčiai vyksta. Gal jau man dangus griūva, o gal jis kyla, o aš nespėju paskui jį? Bet vis tik manau kad jis kyla o aš dar spėju!!!
Niekas nežino, ir visika nežinia...

May. 18th, 2005

Nauja pradzia

Egzaminas

Taigi šiandien ivyko matematikos egzaminas... Buvo smagu :). Žinoma jaudulys visada alsavo i kuprą, bet kažka ten ir parašiau.
Pirmą kartą teko matyti tiek daug mąslių, mastančių galvų, susikaupusių vienoje vietoje. Visos sužiurusios i baltus popieriaus lakštus, į juodas figūras, raides, reiškinius, dauguma prakaituojančių nuo streso, vargstančių, pergyvenančių ar kitaip bandančių spręsti valstybini matemetikos egzaminą.
Sprendžiau ir aš jį, bet tik labai nestresavau... Beveik visą laiką prasėdėjau persikreipęs, užsidėjęs koją ant kojos, žagsėdamas, grauždamas liniuotę (su ja savo dantenas susižalojau). Vat taip prasėdėjau prasprendžiau, tik nežinau kokie bus rezultatai, reikės sutaupyt lituką ir siust eSaMeSą, kažkur kažkokiu numeriu, kad sužinoti rezultatus anksčiau...
Net neisivaizduoju kokie bus rezultatai...
Tad šiandien, kaip vienas mano geras pažystamas yra pasakęs, KVORTA mane įveiks, aš nepasipriešinisu jai, laisva valia pusliu į jos liūną...
Broliai abiturientai - VALIO !

May. 17th, 2005

Nauja pradzia

Nerimas

...Pavėluota reakcija į paskutinį skambutį...
Taigi paskutinis skambutis suskambėjo, baigės mums paskutinė pamoka. Visi susibūrę klasėn pasikalbėjom, pasišnekučiavom, ir išsiskirstėm kas sau... Jautėsi šiokia tokia nostalgija mokyklai, paskuitinei pamokai, paskutiniam skambučiui. Na paskui visi nutarėm kažkur važiuoti. Maždaug 17:00 susirinkę prie Rimi nusprendėm "kalt", įšokom į Rimi,
(4 žmogai), nusipirkom "galvosūkiu" (tie kur galvą suka), ir nupėdinom į tokį įdomų butą, su įdomiais paveikslais.
Buvo mūsų ten penkiolika. Daug vaikinų, daug merginų ir visi "porom porom, ash už tvoros" (čia metafora). Visi prisigalvosūkinom, kas kiek pajėge, kam kiek reikėjo, kas daugiau nebegalėjo... Na prigėrėm... Mintys pradėjo suktis apie tai - kur važiuoti, ar tai į Los Patrankas, ar tai į City Metro. Vis tik beveik visuotinu nutarimu liaudis šovė į City Metro. Pasikvietėm TAXI armiją, su visais batalijonais, okupavom taksus, ir pirmyn "į karą su vėjo malunais..."
Važiavom gan ilgai, iki fontano... Pakeiui sužinojau kad tiek daug girtų žmonių į taksi galima sudėti. Važiuojant buvo smagu, visi rėkavo, dainavo, mosikavosi, net vairuotojui Bonuso lituką davė. Na atvažiavo musų armija prie fontano, visi susibūrėm, ir pirmyn. Ėjom ėjom kol priėjom. Pakeliu galvą aukštn - ir štai jis, magiškasužrašas: City Metro virš durų kabantis.
Įėjom visi ir gan lengvai... Jau pagavę ritmą įsimetam į rūsį (mat pats klubas rusyje). Manau kad dauguma nustebo, bet aš labiausiai: buvo tiek daug žmonių, nu gal kokie 5, neskaičiojant mūsiškių. Konstatavom faktą - mes per anksti. Na ką darysi, neg eisi namo, juk neisi. Tad visi pasklidom į skirtingas puses, kas alaus, kas Starkos (mat buvo starkos vakarėlis) kas į tualetą.
Viskas buvo rezervuota, vos vos radom tuščią kampą, kur būtų galima mums visiems penkiolikai prisiglaust. Paskui viskas vyko gan sklandžiai, nepaisant to, kad šalia manęs sėdėjusi mano sena gera draugė Milda apsipylė kažkokiu įdomiu kokteiliu, ir negana to dar ir mane apipyle, bet čia nieko tokio, tik tas kokosinis koteilis dar dabar spyntoj smirrrrdi.
Šiaip vakaras praėjo smagiai. Maždaug apie pusė piros nakčia, pastebėjau kaip įdomiai ir išsamiai mano broliui Pauliui kažką aiškina mano klasiokas Artūras (p.s. mes su broliu vienoj klasėj). Kalbėjo jie kokia valandą. Kol pagaliau Paulius nusprendė važiuot namo, tik jam tai nepavyko, nes pinigų jis neturėjo. Sukrapščiau jam -niolika litų ir išsiunčiau namo,nes jam reikėjo 7 o'clock keltis.
Na ka, sėdim toliau (labai nebuvo nuotaikos šokiam), kalbam, baramės, juokaujam, kol laikrodis išmuša fazę: 2:00 A.M.
Laikas namo pamanė žmonės, ir staiga visi pašokę "išbėgo" iš klubo (labai greitai išėjo), vos spėjau pavyt, ir išsiskirstė kas sau: vieni kebabų, kiti velnias žino kur, o mes link Vienybės aikštės, mat ten turėjo mūsų atvažiuoti pasiimti Mildos tėtis. Paėmė mus kelis (Mildą, Mane, Rūtą, Ramunę) ir išvežė namo.
Grįžom nežinau kada, bet grįžom. ir Puoliau miegot... Na taip praėjo mūsų paskutinis, nostalgiškasis skambutis, kuri, manau atsiminsiu visada, nes turiu filmuotos medžiagos apie jį...

May. 16th, 2005

Nauja pradzia

Taigi taigi taigi

Štai ir pagaliau pajudėjo ledai...
t.y. nusprendžiau susikurti savo asmenini, visiems prieinamą, dienoraštį, kuri stengsiuos pildyti kaip įmanoma dažniau.
vat